Puikių suši paslaptis – tinkamai paruošti ryžiai. Tad nieko nelaukdamas dalinuosi savo patarimais kaip tai padaryti. 

Pirmiausia ryžius praskalaujame tekančiu vandeniu. Skalauti reikia bent 5-6 kartus, arba kol nuo ryžių bėgantis vanduo tampa skaidrus. Šis žingsnis yra labai svarbus, kadangi to nepadarius aplink ryžius esantis krakmolas juos sulipins ir jie šiek tiek primins košę. 

Nuplautus ryžius suberiame į puodą ir užpilame 300ml vandens. 

Uždengtą puodą kaitiname ant vidutinės kaitros lygiai 9 minutes. Po to nustatome pačią didžiausią kaitrą ir verdame dar 4 minutes (čia jau galime puodą atidengti). Visa virimo trukmė bus 13 minučių, o po to puodą uždengiame ir paliekame pastovėti ant kaitvietės dar 15 minučių. Po to ryžius suberiame į indą ir leidžiame pravėsti.

Atskirame inde sumaišome ryžių actą, druską ir cukrų. Gautą mišinį supilame į išvirusius ryžius ir gerai išmaišome. Tuomet indą su ryžiais uždengiame drėgnu rankšluosčiu, kad neišsausėtų. 

Pasiruošiame visus likusius ingredientus: avokadą nulupame ir supjaustome griežinėliais, iš agurko išpjauname sėklas ir supjaustome plonomis juostelėmis, o surimi krevetes nusausiname. Taip pat perlenkiame jūržolių lapus ir atsargiai peiliu padaliname į dvi dalis. 

Galiausiai pradedame vynioti sušius. Imame vieną jūržolių lapą, blizgia puse guldome ant stalo, ant grublėtos pusės dedame šiek tiek ryžių. Labai svarbu nepridėti jų daug. Orientuokitės, kad ryžiai turėtų uždengti vieną trečdalį ar pusę lapo. Kad ryžiai neliptų prie rankų – rankas pašlapiname.

Ant išdėliotų ryžių užtepame šiek tiek japoniškų wasabi krienų, pabarstome skrudintomis sezamo sėklomis. Tuomet įstrižai, ant ryžių, dedame kelias agurko ir juosteles, tepame šiek tiek kreminio sūrio, dedame kelis laiškinius česnakus ir galiausiai užklojame surimi krevete. 

Tada imame už apatinio jūržolių lapo kampo (jei ryžiai sudėti kairėje lapo pusėje, tai už kairiojo apatinio kampo) ir pradedame vynioti suši į kūgį, kuris labai primena ledų porciją. Kuomet susukame, paimame kelis virtų ryžių grūdelius ir panaudojame juos priklijuoti ‘laisvėje likusį’ jūržolių lapo galiuką. 

Valgome nieko nelaukdami, kol jūržolių lapas vis dar traškus.